Tujos

Vakarinė tuja – Thuja occidentalis L.

TUJOS – (lot. Thuja, angl. Thuja, vok. Lebensbäume) – kiparisinių (Cupressaceae) šeimos augalų gentis. Genties pavadinimas manoma, kad, kilęs iš graikų k. žodžio thuia – maloniai kvepianti mediena. Priskiriama prie dekoratyvinių spygliuočių.

Vakarinė tuja, tai 20 – 37 metrų aukščio, 0,6 – 0,9 (1,8) metro skersmens medis. Lietuvoje užauga iki 15 – 25 metrų aukščio. Neretai auga kaip daugialiemenis krūmas. Šis medis auga lėtai ir gali išgyventi virš 100 ir daugiau metų, derėti pradeda 15 – 20 metų amžiaus, tačiau laikui bėgant, vakarinės tujos darosi mažiau dekoratyvios, nes bėgant metams, jos retėja.

Šakos horizontalios, trumpos. Žievė rausvai ruda, išilgai pleišėjanti, plona. Šakelės plokščios, 3 mm pločio, viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė šviesiai ar gelsvai žalia, matinė. Vakarinės tujos šakelių spygliai yra buki – 2,5 – 10 mm ilgio. Rudenį šakelės paruduoja.

Kankorėžiai prisegti ant trumpų šakučių – kotelių, statūs, subrendę nusvirę, pailgi, ovališki, 8 – 15 mm ilgio, 4 – 7 mm storio, sudaryti iš 6 – 10 (3-5) porų odiškų žvynelių. Nesubrendę kankorėžiai žali, subrendę – šviesiai rudi. Sėklos plokščios, ovališkos, 3,0 – 7,0 mm ilgio, 2,0 – 3,5 mm pločio, apie 1 mm storio, su dviem siaurais, viršūnėje iškirptais, 4,5 – 6,5 mm ilgio sparneliais, gelsvai rudos, sudaro apie 5% kankorėžių masės. Gemalas su dviem seklaitėmis. 1000 sėklų sveria 1,4 – 2,0 g. Jų specifinis svoris 0,98. Sėklos išlieka daigios 2 – 3 metus. Žydi balandžio – gegužės mėn. Kankorėžiai subręsta rugpjūčio – rugsėjo ar net spalio mėnesį ir tuojau išberia sėklas.

Sodinimas

 Tujos dirvožemiui mažai reiklios, lengvai prisitaiko prie įvairių sąlygų, bet vešliausiai auga vidutiniškai sunkiuose ir drėgnuose, laidžiuose ir derlinguose priesmėliuose ir priemoliuose, pusiau pavėsyje. Tačiau jos yra gana jautrios sausroms, nes šaknys paviršinės ir iš gilesnių horizontų vandens nepasiekia. Sausą vasarą reikia laistyti ir mulčuoti pomedžius. Tujos puikiai pakenčia unksmę, atsparios šalčiui ir užterštam miesto orui. Gerai auga unksminguose miestų kiemuose, kur augalams sąlygos nepalankios.

Vazonuose užaugintas tujas galima sodinti visą sezoną. O iš lysvės iškasti augalai sodinami ankstyvą rudenį (rugpjūčio — rugsėjo mėn.), kad iki žiemos spėtų įsišaknyti, arba pavasarį – balandžio mėnesį ir pirmoje gegužės pusėje.

Tujos labai gerai tinka gyvatvorėms. Karpomos gyvatvorės yra ilgaamžes, neišretėja ir ilgai išlaiko suteiktą formą. Sodinant tujas gyvatvore atstumas turėtų būti nemažesnis kaip 60 – 70 cm. Jeigu norima gyvatvorę daryti dviejų eilių, tada atstumas tarp medelių turėtų būti apie 2 metrus.

Jeigu orai sausi, po pasodinimo reikia laistyti gausiai, 3-5 kartus. Jeigu augalai buvo sodinti pavasarį, juos reikia laistyti visą vasaros sezoną, ypač jeigu vasara karšta ir sausa.

Rudenį sodintus spygliuočius iki užšąlant (nesvarbu, koks oras) reikia nuolat gausiai laistyti. Tada jie geriau žiemoja (žiemą dalį drėgmės spygliai išgarina).